Saldus įsimylėjimas... Neabejoju, bent kartą esate girdėję teoriją, jog pirmieji du mėnesiai santykyje - lyg medaus mėnuo. Kasdienybę nuspalvina susižavėjimas nauju žmogumi, žvelgiame tarsi pro rožinius akinius. Esame tobuli partneriai, turime jėgų pasistengti, "pasistiebti". Metame visus įsipareigojimus ir lekiame į pagalbą, atlaidžiai žiūrime į klaidas ir nepastebime trūkumų. Dar kitaip - esame įsimylėjimo stadijoje.
Ir, netikėtai, po poros mėnesių kažkas pasikeičia. Tampame irzlūs, priekabūs, sunkiau toleruojame klaidas. Mes pavargstame. Todėl grįžtame į tikrąjį save, nustojame apsimetinėti. Pradeda atsiskleisti savybės, kurias vengėme rodyti. Ir lyg iš niekur, tiek jūs, tiek jūsų partneris pamatote vienas kitą be filtrų. Dar santykių pradžioje maži trūkumai tampa nepakankamumu ir nepasitenkinimu ilgalaikėje perspektyvoje. Tampa sudėtingiau priimti kito žmogaus charakterį.
Kas vyksta? Atsiduriame įsimylėjimo stadijos pabaigoje. Tai jokiu būdu nereiškia, kad santykius būtina užbaigti. Tai parodo, jog jausmams pasiekus kulminaciją, situaciją pradedate vertinti adekvačiau. Aiškiau pastebite ir apgalvojate partnerio elgesį bei veiksmus. Tokie pokyčiai santykiuose - visiškai normalus procesas.
Visada turite pasirinkimą. Atsidūrus tokioje situacijoje, pravartu savęs paklausti: ar pastebint nepatogias partnerio savybes tikėjausi, kad laikui bėgant kitas pasikeis? Ar sugebėčiau su lengvumu priimti šias savybes ilgalaikėje perspektyvoje? Ar gebėsiu leisti kitam pilnai būti savimi? Jei taip - galite leisti santykiui augti brandesnės meilės link. Jei atsakymas visgi “ne”, sukuriate galimybę lengviau paleisti sau netinkamą žmogų.